Vadyba

Subalansuoti veiklos rodikliai

ilgą laiką prieš suformuojant subalansuotų veiklos rodiklių koncepciją buvo nagrinėjami tokie parametrai kaip klientų, bendradarbių pasitenkinimas, procesų įdiegimo laikai ir kiti nefinansiniai rodikliai.

Retas kuris gali paprieštarauti paprastai ir akivaizdžiai subalansuotų veiklos rodiklių logikai, kad esama ne tik finansinių, bet ir kitų svarbių rodiklių, kuriuos reikia kontroliuoti ir stebėti, ir kad reikėtų nustatyti, kokie gi tie kiti rodikliai yra iš tikrųjų. Mes neatrandame nieko nauja, skelbdami apie įmonės kontrolės svarbą naudojant ne vien finansinius parametrus.

Ilgą laiką prieš suformuojant subalansuotų veiklos rodiklių koncepciją buvo nagrinėjami tokie parametrai kaip klientų, bendradarbių pasitenkinimas, procesų įdiegimo laikai ir kiti nefinansiniai rodikliai. Subalansuotų veiklos rodiklių koncepcijos naujovė buvo tai, kad ji suformavo paprastą, pedagoginę tokių rodiklių vertinimo struktūrą.

[term_blocks]

Kai Robertas Kaplanas ir Deividas Nortonas (David Norton) 1994 metais išdėstė subalansuotų veiklos rodiklių koncepciją žurnale “Harvard Business Review“, o vėliau knygoje su koncepcijos pavadinimu, jie suformavo organizacinės kontrolės idėją keturių aspektų pagrindu. Tai finansai, mokymasis ir augimas, klientai, vidiniai procesai.

Kiti vadybos teoretikai yra pasiūlę skirtingas kategorijas, kurios dažnai yra pagrįstos tomis pačiomis bazinėmis temomis: bendradarbiai, klientai, vidinis efektyvumas, finansai ir kartais verslo atnaujinimas. Norėdami išsamiau įvertinti skirtingas organizacinės kontrolės perspektyvas, galime jas suskirstyti į vidines, išorines ir pelno perspektyvas. Smulkesnės perspektyvos, kurios paprastai yra skirstomos į šias tris kategorijas, yra išvardytos vėliau pateiktoje lentelėje.

[quote align=“right“]Retas kuris gali paprieštarauti paprastai ir akivaizdžiai subalansuotų veiklos rodiklių logikai, kad esama ne tik finansinių, bet ir kitų svarbių rodiklių, kuriuos reikia kontroliuoti ir stebėti, ir kad reikėtų nustatyti, kokie gi tie kiti rodikliai yra iš tikrųjų.[/quote]

Subalansuoti veiklos rodikliai nebuvo pirmasis bandymas sukurti nefinansinių rodiklių kontrolės ir stebėsenos struktūrą. Viena iš anksčiausių tokių pastangų buvo Prancūzijoje sukurta “tableau de bord“ koncepcija, kuriai praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje buvo skiriama daug dėmesio. (Pavyzdžiui, P. Lozelis (P. Lauzel), ir A. Saibertas (A. Cibet), Des Ratios au Tableau de Bord, antrasis leidimas, 1962.)

“Tableau de bord“ yra labai panaši į subalansuotus veiklos rodiklius, bet kadangi šio modelio koncepcija niekada nebuvo išversta iš prancūzų kalbos, ji nepadarė įspūdūdžio prancūziškai nekalbančiam pasauliui. Ganėtinai kurioziška aplinkybė yra ir tai, kad “tableau de bord“ principai jau buvo suformuluoti Prancūzijoje devynioliktojo šimtmečio pabaigoje.

Tuo tarpu Švedijai atstovavo Karlas Erikas Sveibis (Karl-Erik Sveiby), kuris 1989 metais kartu su “Konrad Group“ kompanija (šis vardas kilęs iš Švedijos kalendoriuje pažymėtos Konrado dienos) išspausdino knygą “Nematoma balanso ataskaita“ (angl. “The Invisible Balance Sheet“), kurioje yra pateiktos praktinės rekomendacijos dėl įmonių nematerialiųjų aktyvų matavimo ir stebėjimo. Šio darbo, išpopuliarinto per tokias koncepcijas kaip visuotinė kokybės vadyba (angl. TQM – Total Quality Management) (žr. skyrelį “Kokybė“), pagrindu buvo sukurta keletas modelių, aiškiai susijusių su subalansuotais veiklos rodikliais.

Autoriai rekomenduoja kompanijoms ne aklai pulti taikyti bet kokius standartinius modelius, o atkreipti dėmesį į tokias įmonės veiklos sferas, kurioms reikia kontrolės ir priežiūros. Viena iš tokių sferų, kuri reikalauja specialios perspektyvos, galėtų būti įmonės tiekėjai, o kitai įmonei tai galėtų būti jos produktai.

Apie autorių

Įžvalga

www.verslas.in